EN 
Minint Tarptautinę autizmo priėmimo dieną, Vilniaus televizijos bokšte surengta spaudos konferencija kėlė paprastą klausimą – ar Lietuvoje autistiški žmonės gali būti savimi viešose erdvėse: renginiuose, muziejuose, įstaigose ar tiesiog mieste? O TV bokštas pristatė pokyčius, kad autistiškų žmonių apsilankymo patirtys jų erdvėse būtų geresnės.
Buvo kalbama apie nematomą negalią, kasdienius iššūkius ir spaudimą, kurį patiria autistiški žmonės – dažnai jie jaučiasi priversti maskuoti savo sunkumus, prisitaikyti prie sensoriniu požiūriu intensyvios aplinkos ir slopinti natūralias reakcijas tam, kad būtų priimti. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad tikrasis priėmimas turi reikšti ne simbolinius gestus, o realias sąlygas dalyvauti visuomenės gyvenime. Diskusiją moderavusi Nomeda Marčėnaitė ragino keisti požiūrį: „Nuimkime minuso ženklą – nekalbėkime apie autizmą kaip apie kažką neįveikiamo ar blogį. Visuomenė tiek stipri, kiek stiprūs patys pažeidžiamiausi jos nariai. Priimkime vieni kitus.“
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Lina Sasnauskienė atkreipė dėmesį į pastaruosius įvykius: „Autizmo bendruomenę prieš Autizmo dieną sukrėtė žinia apie smurtą prieš vaiką, turintį autizmo spektro sutrikimą. Per dažnai tokie vaikai auga girdėdami, kad jie yra nepatogūs ar nesuprasti. Kai vaikas lieka nesaugus ar neišgirstas, pasekmės gali būti skaudžios. Todėl mūsų – suaugusiųjų, mokyklų, institucijų ir visos visuomenės – pareiga yra ne tik stebėti, bet saugoti ir reaguoti.“
L. Sasnauskienė akcentavo, kad autizmas – nematoma negalia, todėl visuomenės supratimas yra esminis: „Autistiškiems žmonėms reikia viešųjų erdvių, kuriose jiems nereikėtų slėpti, kas jie yra, kad galėtų dalyvauti, jaustis priklausantys ir saugūs. Visi turime turėti savo vietą – ne susiskirstę, o susitelkę.“
Autistiška Barbė šiame kontekste tapo simboliniu akcentu, padedančiu pradėti platesnį pokalbį ir ji siunčia aiškią žinutę: idealiame Barbių pasaulyje, autistiška Barbė yra šalia visų. Taip pat ji sukurta atsižvelgiant į sensorinius ypatumus: turi garsą slopinančias ausines, spinerį ir drabužius, pritaikytus jautresniam lytėjimui. Ją pristatė Rūta Voitechovičiūtė – autistiška moteris ir didžiausios Barbės lėlių kolekcijos Lietuvoje savininkė.
Autistiško berniuko mama Irma Dragūnienė kalbėjo apie kasdienes situacijas viešose vietose: „Kai išeini į miestą ir vaikui prasideda sensorinė perkrova, aplinkiniai dažnai nesupranta – sako, kad vaikas neklauso ar elgiasi netinkamai, kad tai tiesiog „ožiukai“. Tada problema tik didėja: vaikas jaučia, kad reikia kažką daryti, bando susivaldyti, nepavyksta, o galiausiai sprogsta. Todėl labai reikia kuo didesnio supratimo iš visuomenės.“
Vilniaus televizijos bokštas konferencijos metu pristatė konkrečius žingsnius, kuriais siekia tapti labiau prieinamu ir draugišku autizmo spektro lankytojams. Dar kovo mėnesį įvyko darbuotojų mokymai apie nematomą negalią, svetainėje paskelbta socialinė istorija, atpažįstamas nematomos negalios saulėgrąžos simbolis, taip pat paskelbtas „Ramybės valandos“ laikas. Vilniaus televizijos bokšto marketingo vadovė Sandra Vambutė teigė: „Būtent tiems, kurie susiduria su sensoriniais iššūkiais, skiriame „Ramybės valandą“ – laiką be garsios muzikos, skubos ar vertinančių žvilgsnių. Kiekvieno mėnesio paskutinį pirmadienį darbą pradėsime valanda anksčiau, kad sukurtume ramesnę ir saugesnę aplinką.“
Renginio dalyviai sutarė – matomumas yra svarbus, tačiau tikroji įtrauktis prasideda tada, kai viešosios erdvės tampa prieinamos, supratingos ir prisitaikančios.
Daugiau informacijos apie TV bokšto ramybės valandą rasite čia >>
