×

test

ergergerg

TV bokšto istorija Aukščiausių įspūdžių vieta SUSISIEKTI REZERVUOTI STALIUKĄ

Darbo laikas

Bilietų kasa
I-VII 11:00 – 21:00
Bistro-baras TOLIAI
I-VII 11:00 – 22:00

Kontaktai

Sausio 13-osios 10, Vilnius
+ 370 5 2525 333
[email protected]

Vilniaus televizijos bokštas pradėtas statyti 1974 metų balandį ir baigtas 1980 metų gale. Oficialiai bokštas veikti pradėjo 1981-ųjų sausio 31 d.

Projekto autoriai: gruzinų architektas David Besiladzė, kuris suprojektavo ir Talino TV bokštą bei radijo centrą Gvinėjoje 1961 metais, bei rusų inžinierius ir architektas Vladimiras Obydovas ir Davidas Dortmanas. Administracinį pastatą ir inžinerinius tinklus projektavo Miestų statybos projektavimo instituto architektas Kazimieras Rimantas Balėnas.

1974 m. balandžio 24d.

Pradedami kasimo darbai

Pažymėtas Televizijos bokšto centras sklype, pradedami kasimo darbai. TV bokšto vieta buvo pasirinkta Karoliniškių kalvoje, nes ji yra 60 metrų aukščiau už kairiajame Neries krante esantį Vilniaus senamiestį. Prieš statant bokštą buvo iškasta didžiulė duobė, į ją supilta apie 20 tūkst. tonų betono. Bokšto inžinerinės konstrukcijos stabilumas pagrįstas tuo, kad apačioje jis yra sukabintas su milžiniška betono uola.

Bokšto pamatas – 38 m skersmens apskritimo formos, 11500 t masės, įgilintas 8,25 m su 1,5 m storio padu. Gelžbetoninės bokšto dalies skersmuo apačioje – 15 m, viršuje – 8 m. Pasirinkta panaši į Berlyno TV bokšto neįtempto geležbetonio konstrukcija.

1975 m. pavasaris

Pradedamas stiebo betonavimas

Pradedamas stiebo betonavimas. Vykstant betonavimo darbams, rengiamos žemutinės lifto šachtos, ruošiamos ir dažomos metalinės dalys; montuojama viršutinė stiebo dalis, konstruojama bokšto taurė; ant žemės, aplink bokštą, surenkamas metalinis karkasas.

1978 m. vasaris

Konstrukcijos pakeliamos į viršų

Per 1h ir 30 min 100 tonų sverianti erdvinė konstrukcija pakeliama į viršų, o kovo 22d. pritvirtinamas pirmas 25 tonas sveriantis taurės apatinės dalies „lapas“ 160 metrų aukštyje. Jie buvo išbetonuoti bokšto papėdėje specialiame stapelyje ir pakelti į projektinį aukštį. Viršutinio statinio sienos apšiltintos ir padengtos vario lakštais.

Viršutiniame pastate besisukančios grindys buvo gaminamos Vilniaus radijo komponentų gamykloje. Iš viso TV bokštui buvo pagaminta trisdešimt unikalių metalinių konstrukcijų.

Gelžbetoninėje bokšto dalyje įrengtos aparatinės, jose sumontuoti trys galingi TV ir keturi ultratrumpųjų bangų radijo siųstuvai, radiorelinės linijos centrinė stotis. Bokšto užstatymo aikštelė užima 3 355 kv. metrų plotą, o visas 22 aukštų pastatas su pamatais sveria apie 25–30 tūkst. tonų.

1980 m. gruodžio 30d.

Televizijos bokštas priimamas eksploatacijai

1980 m. lapkritis

Vėlavimas

Prieš pat objekto atidavimą eksploatacijai, spaudoje rašyta, kad vėluojama baigti kai kuriuos darbus ir montuotojai bei statybininkai stengiasi viską baigti iki naujųjų metų.

1985-ųjų rugsėjį

Senasis bokštas buvo demontuotas

1991 m. sausio 13-osios

Vilniaus TV bokšto kruvinoji naktis

Vilniaus TV bokštas mena kruvinus 1991 m. sausio 13-osios nakties įvykius, kurių metu prie TV bokšto žuvo 14 žmonių: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius (Vytautas tragišką 1991 m. sausio 13-osios naktį saugojo TV bokšto vartus ir buvo sužeistas, nuo sužeidimų 1991 m. vasario mėn. mirė). Tris bokšto gynėjus (L.Asanavičiūtę, R.Jankauską ir A.Kavoliuką) suvažinėjo tankai, kiti gynėjai mirė nuo įvairių šautinių sužeidimų. 9 žuvusieji yra palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse, kiti – jų gimtuosiuose miestuose. Pusė žuvusiųjų buvo jaunesni nei 25 metų amžiaus.

Gynėjų žuvimo vietas dabar mena prie TV bokšto pastatyti nedideli granito obeliskai. Šalia pasodinti medžiai – ten, kur krito vyrai, auga ąžuoliukai, o L.Asanavičiūtės žūties vietoje auga liepaitė. Žuvusių gynėjų vardais pavadintos Karoliniškių mikrorajono gatvės.

1992 m.

Ekspozicija Sausio 13-osios aukoms atminti

Pirmajame TV bokšto aukšte buvo įrengta, o 2016 m. atnaujinta ekspozicija Sausio 13-osios aukoms atminti. Kasmet sausio 12 d. šimtai Lietuvos žmonių susirenka čia, prie TV bokšto, kad pagerbtų žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Tądien uždegamas didžiulis atminimo laužas, žūties vietose padedama gėlių, skaitomos eilės, skamba muzika.

2005 m. birželio 15 d.

Atidengtas paminklas Vilniaus TV bokšto gynėjams atminti

Buvo atidengtas paminklas Vilniaus TV bokšto gynėjams atminti. Tai 8 m aukščio bronzinė skulptūra „Aukojimas“, kurią sukūrė skulptorius Darius Bražiūnas ir architektas Artūras Asauskas. Rankas į dangų pakėlusi moteris stovi ant didžiulio varpo.  Stilizuota figūra šiek tiek pakilusi virš žemės, ji sukurta pagal laisvės statulų kanonus. Didžiulio varpo (skersmuo – 2,5 m) apačioje iškalti Lietuvos himno žodžiai. Varpas skamba prieš mišias ir kviečia žmones, jis yra kaip šauksmas, kaip nepriklausomybės simbolis. Monumentą pastatė Lietuvos radijo ir televizijos centras.

2011 m. birželio 13 d.

Atidarytas istorinis antenų parkas

Minėdamas 85-ąsias lietuviškų radijo programų siuntimo, drauge ir savo veiklos metines, Telecentras prie Vilniaus TV bokšto 2011 m. birželio 13 d. atidarė istorinį antenų parką.

Telecentro nueitą kelią primena keturios antenos: radijo programų siuntimo antena „Dožd“, radiorelinio ryšio ruporinė parabolinė antena RPA-2P, TV programų siuntimo antena „Ladoga“ ir antžeminės analoginės televizijos programoms siųsti naudota APK antena, specialistų vadinta „Peteliške“

Parke prie Vilniaus TV bokšto stovi ir palydovinio ryšio antena „Nera“, kurią 1991 m. mūsų šaliai padovanojo Norvegijos telekomas. Ši antena sovietų agresijos metu buvo naudojama Aukščiausiosios Tarybos rūmuose ryšiui su pasauliu užtikrinti, o 2001 metų sausį, minint Lietuvos Laisvės gynėjų dienos 20-ąsias metines, pradėta eksponuoti plačiajai visuomenei.

PRESENT

GALERIJA

Staliukų rezervacija restorane „Paukščių takas“

Loading...

Į VIRŠŲ